Žemės stulpai

XII amžiaus Angliją skaldo kova dėl karūnos ir religiniai kivirčai – brolis atsisuka prieš brolį, alina badas – vargšai bet ką atiduotų už duonos kąsnį. Kas galėtų priversti aukščiau pakelti galvas?

Mūrininkas, kuris turi svajonę. Tomą Statytoją taip užbūrė į dangų besistiebiančių bažnyčios sienų grožis, kad jis trokšta vieno – savo rankomis pastatyti katedrą, kuri neprilygtų nė vienai matytai. Šiai svajonei jis aukoja net savo šeimą, įstumia ją į pražūtį.

Vienuolis ir jo misija. Kingsbridžo prioras Filipas žino: jei nori prikelti vienuolyną iš sąstingio, vietoj sudegusios bažnyčios privalo iškilti nauja, dar niekur neregėta, šventovė.

Karti realybė ar aukšti idealai? Valdžios troškimas, godumas, nusikaltimai, intrigos, paslaptys ir... visa nugalintis tikėjimas, kad viskas įmanoma.

„Žemės stulpai“ mini trisdešimt penkerių metų – pasirodė 1989-aisiais – sukaktį, per tą laiką parduota 27 milijonai romano egzempliorių, sukurtas serialas. Pasakojimą apie Kingsbridžą Kenas Follettas pratęsė parašydamas dar keturias knygas. Lietuviškai galima perskaityti „Žemės stulpų“ priešistorę „Vakaras ir rytas“ (BALTO leidybos namai).

Kenas Follettas meistriškai kuria tamsiausių Anglijos istorijos puslapių panoramą, romane atgyja tankios girios, aukštomis sienomis apsuptos pilys ir negailestinga viduramžių kasdienybė. Į įvykių sūkurį rašytojas panardina įvairių sluoksnių žmones – nuo amatininkų iki karališkosios šeimos narių – ir daugiau kaip pusę amžiaus seka jų kelius bei klystkelius. Ir, be abejo, jis nepamiršta meilės, suteikiančios vilties, kai atrodo, kad jėgos jau apleido.

„Ne kartą manęs klausė, kas lėmė „Žemės stulpų“ sėkmę. Negaliu paprastai atsakyti, nes romanas labai įvairialypis. O aš vis grįžtu prie žmonių, kurie statė katedras. Žmonių, kuriems pakako stiprybės pakilti virš žemiškos kasdienybės ir prisiliesti prie amžinybės. Apie tai ir pasakoju romane, tai ir galėjo lemti, kad tiek metų knyga virpina galybės skaitytojų širdis.“ – Kenas Follettas